- vobikas
- ×vobìkas (l. wabik, brus. вaбiк) sm. (2), võbikas (1) Gdr 1. Q330, R246, MŽ329, N, [K], NdŽ, FrnW, KŽ prijaukintas paukštis laukiniams paukščiams vilioti. 2. M pypynė, švilpukas laukiniams paukščiams vilioti, vilbikas: Vobiką pataisyti iš juodvarnio sparno kaulelio, tai visokius paukščius geriausiai gal privobyti Sln. 3. Lp, Dkšt į medį įkeltas avilys spiečiui gaudyti, viliokas: Vobìkas, kataras intraukta medin, kad ateitųbe kitos bitės Aps. Pats laikas vobìką įkelt – bitės jau leidžia spiečius Žl. ║ medžiotojas, viliojantis laukinius žvėris: Vobikai pasislepia burgždinėjimosi laiku krūmuose, apsimeta patele ir privobinę užmuša [laukinį aviną] Blv.
Dictionary of the Lithuanian Language.